Savo projekte bandėme parodyti, koks būtų įprastas gyvenimas Mėnulyje mūsų požiūriu. Taigi turime Mėnulio kraterį, kurį panaudojome vandeniui saugoti, šiltnamį, kuriame auginame augalus, keletą lovų ir konferencijų stalą, mašiną, kuri leidžia vandenį paversti energija, ir antrinių žaliavų saugojimo šiukšlių konteinerį.

Netoli Mėnulio ašigalių

Mėnulio ašigaliuose galime rasti ledo, o vanduo gali padėti astronautams ilgiau išbūti sveikesniems ir sveikesniems misijos metu.

Asmeniškai aš manau, kad mūsų bazei apsaugoti naudočiau labai kietą ir storą plastiką, o mašinoms statyti ir gerai struktūrai sukurti - kokį nors metalą.

Mėnulio ašigaliuose rastas ledas bus atitirpinamas ir filtruojamas, kad būtų tinkamas gerti.

Augina anksčiau iš žemės atvežtas sėklas. Jos augs šiltnamyje.

Hidraulinė energija bus naudojama jiems suteikti energijos.

Mūsų pastatytame kupole būtų užprogramuota sistema, kuri sukurtų panašią atmosferą kaip Žemėje.

Kaip jau minėjome, mūsų suprojektuotas kupolas bus tikrai atsparus bet kokiems galimiems taikiniams, pavyzdžiui, meteoritams ar kosmoso šiukšlėms.

Kadangi dar neturime Mėnulio laiko kodo, astronautai naudos Žemės laiką. Atsibusime apie 6.00 val. ryto, kad patikrintume, ar mūsų mašinos veikia gerai, patikrintume ir palaistytume augalus, kad pasigamintume pusryčius, atliktume kai kuriuos eksperimentus ir žvalgytumėmės po Mėnulį, stebėdami kiekvieną teritoriją, nes vieni treniruotųsi, kiti filmuotų ir vloguotų savo patirtį, dar kažką suvalgytume ir susisiektume su Žeme, kad išsiųstume surinktą informaciją arba pasikalbėtume su artimaisiais, dar kažką suvalgytume ir eitume miegoti į kitą dieną.