2.1.a - Kur norite statyti Mėnulio stovyklą?
Netoli Mėnulio ašigalių
2.2.b - Kodėl pasirinkote šią vietą?
Mėnulio ašigaliuose yra du didžiausi jo krateriai (Šekletono ir Peary). Jų dugnai nuolat užtemdyti, juose labai žema temperatūra ir jie daug labiau apsaugoti nuo saulės spinduliuotės nei pusiaujas. Tuo pat metu kraterių viršuje vyrauja 30-40oC temperatūra, kuri yra labai artima Žemės temperatūrai. Kraterių dugne yra ledo atsargų (apie 300 mln. tonų Šiaurės ašigalyje ir 150 mln. tonų Pietų ašigalyje). Šį ledą galima naudoti geriamajam vandeniui, deguoniui, raketų kurui ir branduolinei energijai gaminti.
2.2 Kaip planuojate statyti Mėnulio stovyklą? Aprašykite, kaip galėtumėte panaudoti Mėnulio gamtinius išteklius ir kokių medžiagų jums reikėtų atsivežti iš Žemės.
Medžiagų gabenimas iš žemės yra labai brangus ir neefektyvus. Todėl statybai bus naudojamos medžiagos, kurias rasime Mėnulyje, ir 3D spausdinimo technologija. Mėnulyje nusileis erdvėlaivis ir iš vidaus bus pripūstas balionas, ant kurio bus sukonstruotas stoglangis, saugantis astronautus nuo temperatūros, radiacijos ir kosmoso vakuumo. Tada 3D spausdintuvu bus statomi kosminės bazės pastatai. Mėnulyje yra daug gamtinių išteklių, kurie praverstų statant ir eksploatuojant kosminę bazę. Ten yra ledo, iš kurio galima gauti skysto deguonies, vandenilio ir vandens. Taip pat yra naudingų metalų, pavyzdžiui, silicio, titano, geležies, fosforo, sieros, aliuminio ir magnio, kuriuos galima naudoti kurui gaminti ir bazės pastatams statyti. Taip pat yra helio-3, kuris reikalingas energijai gaminti branduolių sintezės būdu. Ši energija yra saugi, nereikalauja didelių sąnaudų ir gaminama dideliais kiekiais, todėl yra labai efektyvi. Be to, galime eksploatuoti asteroidus, vilkdami juos į Mėnulio orbitą ir naudodami juose esančius metalus ir įvairius kitus komponentus. Šviesioji Mėnulio pusė turi daug šviesos, kurią galime panaudoti saulės energijai gaminti. Be to, dėl gravitacijos nebuvimo mums lengviau paleisti raketas, nes raketoms paleisti reikia mažiau degalų, todėl jos gali būti mažesnės. Dėl gravitacijos nebuvimo taip pat lengviau statyti aukštus ir plonus pastatus, ant kurių būtų galima pritvirtinti saulės kolektorius ir ilgesnį laiką Mėnulio orbitoje priimti saulės energiją. Aukšti pastatai labai naudingi, ypač Mėnulio ašigaliuose, kur šešėlinėse kraterių dalyse yra daug ledo atsargų, bet nėra šviesos. Galiausiai Mėnulis yra arčiausiai Žemės esanti planeta, o Mėnulį pasiekti užtrunka trumpiau, todėl astronautai kelionės metu ilgai nepatiria kosminės spinduliuotės poveikio.