Mūsų Mėnulio stovykla buvo suprojektuota taip, kad ją būtų galima pastatyti artimiausiais metais - ne taip toli į ateitį, todėl į ją neįtraukti jokie futuristiniai daiktai, kurie dar nebus atrasti. Naudojome apvalias briaunas, nes tada pastatas ne taip stipriai atlaiko Saulės vėją. Be to, Mėnulio radiacijos elementai nenusės ant mazgo paviršiaus. Mūsų koncentratoriuje iš tiesų yra oro šliuzas. Be jo įvyks koncentratoriaus dekompresija ir nebus galimybės kvėpuoti. Tai yra būtinybė. Gyventojai yra mokslininkai, atliekantys tiriamąjį darbą būsimai gyvenvietei.

Netoli Mėnulio ašigalių

Mes pasirinkome Mėnulio ašigalius. Naudosime vandenį iš polių ledynų, o saulės energijos mūsų saulės kolektoriams užteks. Blogą ryšį su Žeme, kuri, kaip žinoma, yra šioje vietovėje, išspręsime naudodami orbitoje esantį palydovą, kuris sustiprina signalą, kad jis būtų pasiekiamas iš Žemės. Kodėl ne kitose vietovėse?

Šekletono krateris - per daug šešėlių, saulės kolektorių funkcijos nevykdomos

Tolimoji Mėnulio pusė - nėra signalo
Netoli Mėnulio pusiaujo - mažiausiai vandens ir problemos su saulės spinduliuote Lava vamzdžiai - nėra vaizdo į Mėnulio paviršių.

Naudojame ašigalių ledynus. Ledą kasame naudodami autonominius gręžtuvus ir saulės spinduliuotės kaitinimą (per saulės veidrodžius), kad iš ledo išgautume skystą vandenį, kuris filtruojamas per aktyviąją anglį ir laikomas vandens rezervuare. Panaudotas vanduo perdirbamas. Žmonių naudojamos nuotekos nuvedamos į augimo kamerą daržovėms auginti. Augalai veikia kaip geriamojo vandens valytuvas. Augalų išgarintas vanduo ant viršutinės augimo kameros plėvelės palieka kondensato, lašai surenkami vamzdelių sistema ir vėl naudojami žmonėms gerti.

Astronautai patys apsirūpins maistu auginimo kamerose sodindami daržoves, bulves ir javus. Augalams auginti naudojamas kompostas iš komposterio (organinių medžiagų perdirbimo įrenginio) ir nuotekos. Dalis maisto produktų (labai maistingų supermaisto produktų) atsivežama iš Žemės.

Energiją tieks šalia mazgo esančios reguliuojamos saulės baterijos, kurios sukasi priklausomai nuo saulės spinduliuotės. Saulės kolektoriuose įrengti jutikliai, matuojantys saulės spinduliuotę ir kontroliuojantys kolektorių judėjimą, kad būtų pasiektas didžiausias energijos gamybos efektyvumas. Varikliuose naudojamas iš ledyno vandens pagamintas vandenilis.

Turime deguonies generatorių - įrangą, kuri elektrolizės būdu iš Mėnulio uolienų gamina deguonį. Kitą dalį deguonies gamina augalų fotosintezė augimo kameroje.

Mūsų mazgas turi daugiasluoksnes sieneles. Žemutinė Mėnulio centro dalis yra po žeme, kad būtų tvirtas rūsys ir geresnė apsauga. Turime daugiasluoksnes sienas iš anglies pluošto. Kad išvengtume ekstremalių temperatūrų, tarp anglies pluošto sluoksnių naudojame stiklo pluoštą. Viršutinis paviršiaus sluoksnis yra kietas sluoksnis, pagamintas iš regolito.

Astronautus nuo radiacijos saugos regolitas. Jie miegos po žeme, nes ten yra didesnė apsauga.

Centras bus įrengtas kalvos papėdėje, todėl sumažės krentančių asteroidų pavojus. Centras bus aprūpintas asteroidų aktyvumo matavimo prietaisais.

Žinome, kad kyla problemų statant Mėnulio koloniją. Iš šiandien turimų šaltinių tai neįmanoma. Todėl savo Mėnulio stovyklą suprojektavome taip, kad joje įsikurtų pirmieji mokslininkai ir (arba) astronautai, kurie išanalizuos Mėnulio sąlygas būsimam vystymui.

Atsibudęs astronautas atliks asmeninę higieną, patikrins prietaisus ir pasirūpins augalais augimo kameroje. Jis sutvarkys saulės baterijas nuo dulkių. Jis maitinsis iš savų šaltinių - atsivežtų iš Žemės arba pasodintų. Jis atliks tyrimus ir eksperimentus bei siųs ataskaitas į Žemę.