5.1 - Ką įtrauktumėte į astronautų rengimo programą, kad astronautai būtų parengti skrydžiui į Mėnulį?
Fizinis ir fiziologinis mokymas: Astronautai dalyvauja įvairiose fizinėse ir fiziologinėse treniruotėse, įskaitant erdvinę adaptaciją (išgyvenimo treniruotes uždaroje imituojamoje erdvėje), adaptaciją prie gravitacijos (ilgos liesėjimo ir sukimosi treniruotės), širdies ir kraujagyslių bei raumenų treniruotes (aerobiniai ir anaerobiniai pratimai ištvermei ir širdies ir plaučių funkcijai gerinti). Ir t. t., siekiant prisitaikyti prie ilgalaikio gyvenimo ir darbo kosminėje aplinkoje.
Techninis ir inžinerinis mokymas: Astronautai turi įgyti įvairių kosmoso technologijų ir inžinerijos žinių, įskaitant kosminių transporto priemonių valdymą, skrydžio kontrolę, kosminę mediciną, kosmoso aplinkos apsaugą ir kitas žinias.
Nuotolinio valdymo ir ryšių mokymai: Astronautai turi išmokti ir praktikuotis naudoti ir prižiūrėti įvairią nuotolinio valdymo ir ryšių įrangą, taip pat įvairius ryšių protokolus ir procesus, kad galėtų palaikyti ryšį su antžemine kontrole.
Simuliacinis mokymas: Kad būtų užtikrintas saugus ir efektyvus astronautų darbas kosminėje erdvėje, jie turi dalyvauti įvairiuose imitaciniuose mokymuose, įskaitant paleidimo, skrydžio į orbitą, erdvėlaivių sujungimo, kosminės priežiūros, vaikščiojimo kosmose ir kitus kosminės misijos imitacinius mokymus, taip pat nesvarumo, gaisro, deguonies nuotėkio ir kitus avarinius imitacinius mokymus.
Maisto ir vandens valdymas: Astronautai turi žinoti, kaip valdyti ir tvarkyti maisto ir vandens atsargas, kad būtų užtikrinta tinkama mityba ir hidratacija kosminėje aplinkoje.
Komandinis darbas ir psichikos sveikatos mokymas: Astronautai turi gerai išmanyti komandinį darbą ir psichinę sveikatą, kad išlaikytų stabilumą ir bendradarbiavimą kosminėje aplinkoje. Siekiant pagerinti astronautų psichologinę kokybę, galima rengti komandinius mokymus ir teikti psichologines konsultacijas.
5.2 - Kokių kosminių transporto priemonių reikės jūsų būsimai Mėnulio misijai? Aprašykite savo Moon camp esančias transporto priemones ir apsvarstykite, kaip keliausite į Žemę ir iš jos bei tyrinėsite naujas vietas Mėnulio paviršiuje.
Reikalingas erdvėlaivis turi turėti gerą uždarą erdvę, pilną deguonies ciklo gamybos sistemą, autonominės navigacijos galimybę, lengvą konstrukciją, gerą patvarumą ir didelį degalų naudojimo efektyvumą.
Pagrindinės transporto priemonės - Mėnulio vežimėliai ir Mėnulio erdvėlaiviai, varomi vandenilio ir deguonies kuru. Saulės baterijomis varomas roveris gali gabenti astronautus į įvairias paskirties vietas Mėnulio paviršiui tyrinėti ir tirti. Mėnuleigis "Lunar Orbiter" yra specialiai skrydžiams ir tyrimams aplink Mėnulį sukurta transporto priemonė. Juo galima gabenti personalą ir įrangą moksliniams tyrimams ir žvalgymo darbams aplink Mėnulį atlikti.
Grįždami į Žemę astronautai pirmiausia įlipa į Mėnulio modulį ar panašią kapsulę ir, naudodami raketas ar kitus variklius, išsivaduoja iš Mėnulio gravitacijos ir patenka į Mėnulio orbitą. Tuomet prijungiamasis orbitinis modulis palieka Mėnulio gravitaciją ir patenka į Žemės orbitą. Prisijungia prie Žemės modulio, vėl panaudoja raketas ar kitas varomąsias jėgas ir patenka į Žemės atmosferą. Galiausiai astronautai turės panaudoti parašiutus ar kitus lėtinimo įtaisus, kad saugiai nuleistų orbitinį modulį į Žemės paviršių.