Mėnulio stovyklą statysime lavos vamzdžio viduje. Į jį pateksime liftu. Bendrabutis, vaikų darželis, valgykla, sporto salė ir laboratorijos bus įrengtos po žeme, o saulės baterijos ir akumuliatoriai - paviršiuje. Saulės kolektoriai bus išdėstyti keliose skirtingose vietose visame Mėnulio paviršiuje, todėl gyventojai galės naudotis elektra ir dieną, ir naktį. Stovykla buvo suprojektuota taip, kad joje galėtų gyventi nuo penkiolikos iki dvidešimties žmonių. Kadangi statinys pastatytas lavos vamzdžių viduje, kyla dvi problemos: šviesos trūkumas ir žema temperatūra. Būtent dėl šios priežasties laboratorijas projektuojame lavos vamzdelių išorėje, kur astronautai gali lengvai pasiekti Mėnulio paviršių. Temperatūros problema sprendžiama naudojant šildymą, kurio pagrindinis energijos šaltinis bus Saulė.

Mėnulio lavos vamzdžiai

Mėnulio stovyklą nusprendėme statyti lavos vamzdžiuose, nes jie jau dabar yra tinkama požeminių namų konstrukcija, užtikrinanti natūralią apsaugą nuo tokių erdvinių pavojų kaip aukšta temperatūra ir radiacija. Nors lavos vamzdžiai yra tikrai tamsios vietos, jų pagrindinė temperatūra yra tinkama gyventi žmonėms, o tai yra dar vienas teigiamas stovyklavimo juose aspektas.

Ketiname išgauti ledinį vandenį iš Mėnulio ir vėliau jį ištirpinti stovykloje. Prieš pradėdami jį naudoti, išvalysime ir išfiltruosime. Visa tai atliksime laboratorijoje.

Savo šiltnamyje ketiname gaminti genetiškai modifikuotą maistą, kuris turės papildomų maistinių medžiagų. Be to, turėsime šiek tiek erdvinio maisto, kuris bus saugomas ekstremalios situacijos atveju.

Stovyklą aprūpinsime saulės energija. Vienoje Mėnulio pusėje bus saulės baterijos, o kitoje pusėje - kitos baterijos, kad ta pusė, kurioje yra saulės šviesos, galėtų maitinti tą pusę, kurioje jos nėra.

Pirmiausia savo įrenginiuose dirbtinai gaminsime orą. Tada pasodinsime sparčiai augančius medžius, kad būtų gaminamas deguonis ir sukurta panaši į Žemės Mėnulio stovyklos atmosfera.

Stovyklos statybai naudosime tokias medžiagas kaip Mėnulio gruntas (sudėti akmenys). Įėjimas į mūsų Mėnulio lauką turi kupolą, kad būtų apsaugota ta lauko dalis, kuri bus virš žemės. Todėl kupolas turės duris, kurios automatiškai atsidarys, kai raketa ruošiasi nusileisti. Po durimis įrengta raketos nusileidimo zona.

Pagrindiniai pavojai, kylantys gyvenant Mėnulyje, yra nuolat krintantys meteoritai ir nefiltruota spinduliuotė, krintanti į jo paviršių. Užuot sugalvoję kokią nors tvirtą medžiagą, sumanėme pasinaudoti urvų sienomis, kurias praeityje pastatė lava. Kadangi paviršiuje bus įrengtos laboratorijos ir saulės baterijos, suprojektavome kupolą, kuris jas saugos, kaip ir nusileidimo zoną. Kupolas atsidarys, kad raketos galėtų nusileisti arba išskristi, ir užsidarys, kai procesas bus baigtas.

Stovyklos gyventojai pabunda 7.30 val. Dieną jie pradeda 8 val. ryto, atlikdami mankštą. Po to nusiprausia šlapiais rankšluosčiais, o 9.30 val. pusryčiauja. Kiekvieną savaitę mitybą parenka dietologai. 10 val. ryto kiekvienas gyventojas eina į darbą: vieni atlieka tyrimus, kiti valo, treti ūkininkauja, ketvirti gamina maistą, ketvirti taiso mašinas. Pietūs patiekiami 13 val. Po to vėl grįžtama prie darbo. 18 val. vakaro Mėnulio gyventojai vėl užkandžiauja ir dar valandą eina mankštintis. 19.30 val. jie vakarieniauja. Netrukus po to jie atliks stovyklos priežiūros darbus. 21.00 val. jie eina miegoti.