Stovyklaviečių Mėnulyje įrengimas - tai dar vienas žingsnis į priekį siekiant atrasti šį didžiulį kosmosą. Mėnulis - tai sena dulkėta knyga, galinti atsakyti į mūsų klausimus apie Saulės sistemos gimimą ir kosmosą. Be to, Mėnulis yra tikrai gera vieta kosmoso turistams pasimėgauti išvyka į kitus namus. Ši Mėnulio stovykla bus pastatyta geriausiomis sąlygomis, kad atitiktų savo paskirtį ir taptų nuolatine gyvenviete mokslininkams, kurie galėtų atvykti tyrinėti Mėnulį ir kosmosą, nes yra netoli Švarcšildo kraterio, esančio tolimojoje Mėnulio pusėje. Ši stovykla taip pat bus puiki patirtis būsimai kolonizacijai kitose planetose, greičiausiai Marse. Net ir ši gyvenvietė būtų vartai į tolesnius tyrinėjimus. Šioje gyvenvietėje stengtasi būti savarankiškiems žmogaus infrastruktūros atžvilgiu. Ši stovykla bus statoma lavos vamzdyje, todėl pagrindinės gyvenamosios patalpos bus apačioje, lavos vamzdyje. Saulės baterijos ir observatorija bus paviršiuje. Tarp paviršiaus ir vidinių lavos vamzdžio dalių bus įrengtas liftas, skirtas transportui tarp šių dviejų dalių. O paviršiuje bus pastatyta nusileidimo aikštelė astronautų ir turistų grupei.

Bazę norime įrengti lavos vamzdyje, nes jis apsaugos bazę nuo radiacijos ir mikrometeoritų. Stovyklą norime statyti lavos vamzdyje, esančiame netoli šiaurės ašigalio, nes ten yra kraterių, kuriuos galima panaudoti vandeniui išgauti. Mūsų bazė tikriausiai bus netoli Švarcšildo kraterio, nes jis yra tolimojoje Mėnulio pusėje ir ten galima daugiau tyrinėti Saulės sistemos ir kosmoso gimimą. Iš kraterių galima išgauti ledo ir jį atgabenti į bazę. Tai, kad yra netoli šiaurės ašigalio, reiškia, kad bet kuriai transporto priemonei, keliaujančiai į kraterius, nereikės toli keliauti. Prieš grįždama į bazę ji iškas ledo. Kitas privalumas - saulė danguje išlieka beveik nuolat, todėl saulės energiją galima naudoti visą laiką.

Stovyklos korpuso konstrukcija bus kuriama naudojant 3D spaudinius. Naudojama 3D spausdinimo medžiaga - Mėnulio regolitas, kuriame yra silicio, geležies ir aliuminio. Tačiau paviršiaus konstrukcijos medžiaga, kurią naudoja žmonės, taip pat turės polietileno, kad apsaugotų nuo radiacijos. Kitos dalys ir įranga į Mėnulį bus perkeltos krovininėmis raketomis. Pirmiausia planuojame pastatyti liftą nuo paviršiaus į lavos vamzdį, o tada pradėti statyti vidines lavos tunelio konstrukcijas. 3D spausdintuvus valdo robotai, o po statybų šie robotai bus pasiruošę iš karto taisyti meteoritų padarytus paviršiaus konstrukcijų pažeidimus. Statybos etapą pradės du spausdinimo robotai, kurie statys liftą. Kai liftas bus pastatytas, jie įrengs nusileidimo aikštelę krovininėms raketoms, kurios į stovyklą atgabens įrangą ir daugiau 3D spausdinimo robotų. Tada bus pradėtas statyti pagrindinis stovyklos pastatas.

Mėnulyje mūsų astronautams didžiausią grėsmę kelia radiacija ir meteoritai, todėl ši problema išsprendžiama stovyklą statant lavos vamzdžio viduje. Kitų stovyklos dalių, esančių paviršiuje, medžiaga yra polietilenas, todėl jos bus apsaugotos nuo radiacijos. Kitas pavojus - sveikatos problemos, kylančios dėl gravitacijos trūkumo, todėl stovykloje įrengta sporto salė, kurioje astronautai turėtų kasdien mankštintis, kad jų raumenys būtų sveiki. Kitas Mėnulyje tykantis pavojus - psichikos problemos, kylančios dėl to, kad astronautai yra toli nuo namų (net ne savo namų, o savo planetos) ir atsiduria svetimoje ir nepažįstamoje vietoje. Kad išspręstume šią problemą, įrengsime lazerinį ryšį su Žeme, kad jie galėtų susisiekti su savo šeimomis ir naudotis sparčiuoju internetu.

Pirmosios kelionės metu vanduo paimamas iš Žemės ir laikui bėgant tiekiamas į stovyklą dviem būdais: 1 - astronautų šlapimo valymas 2 - šiaurės poliarinio ledo naudojimas, ten yra daug vandens, todėl ten įrengėme šią sistemą. Išgauname ledo vandenį iš Mėnulio šiaurės poliarinių gelmių, ištirpiname jį, kad gautume skystą vandenį, išvalome jį ir grąžiname atgal į žmonių gyvenamąsias vietas ir augalams. Taip sutaupome pinigų, degalų ir vietos.
Netgi mes turime idėjų dėl Mėnulio kanalizacijos. Elektrolizuodami ją atskiriame vandenilį ir deguonį, kurie patenka į kuro elementą ir gamina mums elektros energiją. Taip gerai išnaudojame visus išteklius ir įrangą.

Mūsų maisto produktų gamybos metodas pagrįstas dviem tipais: aerobiniu augalų implantavimu ir laboratorine mėsos ir pieno gamyba. Mūsų aeroponinė sistema pagrįsta Mėnulio šiaurės ašigaliu. Ten yra geresnės sąlygos augti. Aerobinis metodas yra toks, kad augalo šaknis pakabinama ore ir purškiamas vanduo su mineralais. Laboratorinės mėsos gamybos metodas - tai gyvūnų kamieninių ląstelių gavimas aplinkoje, kurioje gausu aminorūgščių, cukrų ir mineralinių medžiagų, gautų iš gyvūnų embrionų ir iš biologinių karkasų, kad jos diferencijuotųsi į ląsteles. Naudojami raumenys ir galiausiai gaunama dirbtinė mėsa. Norint pagaminti dirbtinį pieną, pridedama karvės mielių; norint fermentacijos būdu gauti pieno baltymų, pridedama cukraus. Tada šie pieno baltymai sujungiami su cukrumi, riebalais ir maistinėmis medžiagomis ir taip sukuriamas galutinis produktas.

Mums reikalingą elektros energiją gaminame dviem būdais: naudodami kuro elementus ir saulės baterijas. Saulės kolektoriai yra pirminė elektros energijos gamybos sistema, o kuro elementai - antrinė elektros energijos gamybos sistema. Saulės kolektorius statome ant žemės virš stovyklos. Saulės kolektoriai dedami ant kilnojamo paviršiaus ir prireikus juos galima perkelti Kuro elementas - tai cheminė energija, kuri paverčiama elektros energija. Kuro elementuose elektrolizuojame vandenį, kad gautume vandenilį, deguonį. Vandenilis anodo poliuje reaguoja ant katalizatoriaus ir susidaro keturi teigiami ir neigiami jonai. Katode deguonis reaguoja su jonais ir elektronais ir taip gaunamas vanduo bei šiluma.

Oro gamybai naudojami du būdai: 1. sodinant dumblius, Dumblių auginimas yra puikus būdas gaminti deguonį mūsų stovyklai. Jie taip pat naudoja anglies dioksidą, todėl juos galime naudoti kaip šviežią orą. Dumbliai yra maistas, todėl mūsų astronautai gali valgyti, be to, jie yra baltymų šaltinis, o astronautams jų reikia. 2. Išvalydami astronautų iškvėpimą iki deguonies
Be to, jei kiltų deguonies tiekimo problemų, oro trūkumą kompensuosime elektrolizuodami poliarinio ledo gautą vandenį ir kaitindami regolitą.

Ši stovykla skirta moksliniams ir komerciniams tikslams. Viena iš astronautų užduočių - studijuoti ir tirti augalų sodinimą ir deguonies gamybą Mėnulyje. Stovyklos gyventojai taip pat turėtų tirti mažos gravitacijos ir saulės šviesos poveikį bei visas gyvenimo Mėnulyje ypatybes, kad galėtų spręsti šias problemas, siekdami nuolatinės ramybės. Komercinis šios stovyklos tikslas - iš Žemės parsivežti žmogų su būtinomis sąlygomis. Kas nori atvykti, gali apmokėti būtinas atvykimo į Mėnulį išlaidas. Žinoma, yra sąlyga, kad kiekvienoje astronautų serijoje gali atvykti tik vienas turistas.

Ryte, astronauto darbo metu, astronautas valgo pusryčius. Po pusryčių jis mankštinasi, kad Mėnulio sąlygomis išliktų sveikas. Po mankštos astronautas turi patikrinti gelbėjimo įrangą ir visas savo stovyklos sistemas bei žinoti jų bendrą veikimą stovykloje ir už jos ribų. Po to jis tyrinėja įvairias temas, kad galėtų išspręsti esamus iššūkius būsimose žmonių kelionėse į Mėnulį. Po tyrimų - laikas pietums, maistingiems ir gardiems pietums! Po pietų astronautas daro trumpą pertrauką, kad galėtų gerai atlikti popietinius darbus. Pirmoji popietės programa - vėl atlikti mankštą. Vakare astronautas taip pat gali žaisti įvairius žaidimus su kolega, skaityti knygas, kalbėtis su šeima ir pan. Vakare jis valgo vakarienę ir eina miegoti.