[42]

Paviršinis modulis su požeminiu moduliu lavos vamzdžiuose,

Mėnulio vulkaninės praeities metu susiformavusius lavos vamzdžius - tunelius - galima panaudoti kaip slėptuves, kuriose būtų galima pasiekti po paviršiumi esantį užšaldytą vandens ledą.

Pirmiausia reikėtų išgauti gausius Mėnulio išteklius (geležį, titaną, aliuminį, silicį, kalcį, magnį), kuriems išgauti prireiktų metalurgijos, tačiau artimiausias planas - statyti gyvenamąją vietą naudojant Mėnulio regolitą, tamsiai pilką balzalinį smėlį, panašų į vulkaninį smėlį Žemėje.

Norėdami rasti vandens, turime išgauti po paviršiumi esantį užšaldytą vandens ledą arba išgauti ledą Mėnulio ašigaliuose.

Pirmiausia astronautai turės pasiimti maisto ir gėrimų atsargų.
Ilgalaikiam naudojimui skirtas Mėnulio šiltnamis - hidroponinė sistema.

Mėnulio diena taip pat trunka maždaug 29 Žemės dienas, o tai reiškia, kad dvi savaites šviesu, o po to dvi savaites tamsu, o tai yra problema saulės energijai. Todėl visos naujos Mėnulio postui skirtos technologijos turi veikti tokiomis sąlygomis. Taigi, saulės šviesai į žemę sufokusuoti galėtume naudoti lęšį arba veidrodį.

Deguonį reikia išgauti iš Mėnulio regolito - viršutinio Mėnulio paviršiaus purvo ir nuolaužų sluoksnio.

[54]

Naudojant lavos vamzdžius požeminei slėptuvei įrengti, astronautai būtų apsaugoti nuo meteoritų smūgių, kosminių spindulių ir saulės spinduliuotės.

Visų pirma Mėnulis turi šeštąją Žemės gravitacijos dalį, todėl astronautai turėtų daug sportuoti, kad kompensuotų šį faktą. Antra, Mėnulio atmosfera yra labai pavojinga, todėl daugiausia laiko astronautai praleistų bazės viduje, kur eitų kasdienius reikalus.