[42]

Stovykla yra daugiausia po žeme, o paviršiuje yra tik 3 moduliai: ryšių centras, šiltnamis ir astronomijos observatorija. Jei astronautas nori patekti į požemį, jis nusileidžia į spiralinį vamzdį, o iš jo - į bet kurį norimą modulį. Pirmiausia turime astronautų būstinę, kurioje jie miegos ir užsiims poilsio veikla. Sporto salė ir tualetas yra šalia, taigi asmeniniai moduliai yra vienoje pusėje, netoli vienas kito. Elektrolizatorius ir ledo vandens valytuvas yra vienas šalia kito, kad į grandinę efektyviai patektų švarus vanduo. Paskutiniai 2 moduliai yra laboratorija ir 3D spausdintuvo patalpa, kurie yra glaudžiai susiję - spausdintuvas naudojamas įvairiais tikslais, pradedant plytų gamyba ir baigiant įvairių dalių realizavimu moksliniams eksperimentams.

Mėnulio stovyklą norėtume statyti Šiaurės ašigalyje, tiksliau, Peary krateryje. Ši vieta turi daug privalumų, suteikiančių mums pranašumų, leidžiančių efektyviau planuoti bazės statybą. Kaip žinome, beveik nuolatinis apšvietimas suteiktų mums daug Saulės energijos, kurią paverstume šilumine ir elektros energija. Be to, šiltnamyje augantys augalai augtų artimesniu Žemei greičiu, palaikydami žmonėms reikalingą atmosferą. Saulės šviesos šiluma taip pat panaikintų atskiro šildytuvo stovykloje poreikį. Dar vienas privalumas - ledo artumas iš beveik nuolat šešėlyje esančio Šiaurės ašigalio regiono. Taigi rinkti ledą būtų daug lengviau, o reikiamo vandens būtų galima greitai rasti.

Pirma, reikia palyginti didelio 3D spausdintuvo. Iš regolito galima gaminti plytas, kuriomis vėliau galima uždengti paviršiaus modulius nuo radiacijos ir į Mėnulį patenkančių mikrometeoritų. Kol renkamas regolitas ir pradedamos formuoti plytos, dislokuojami pripučiami moduliai ir juose turinti būti aparatūra. Antra, grąžtu turi būti išgręžta vieta požeminiams moduliams. Nors ši operacija kainuoja daug laiko, tačiau Mėnulio plutoje esančių lavos vamzdžių artumas taip pat yra privalumas temperatūros atžvilgiu. Kai visi moduliai bus tinkami naudoti, astronautai gyvens viename iš pripučiamų modulių.

Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad ledas egzistuoja ašigaliuose, tose vietose, kurių beveik niekada nepasiekia saulės spinduliai. Mūsų astronautai, būdami netoli ledo, gali lengvai jį parsigabenti į bazę ir ledo vandens valymo įrenginiu paversti jį vandeniu, kurį galima tirti laboratorijoje, filtruoti žmonių reikmėms, naudoti elektra kurui arba augalams laistyti. Be to, žmonių atliekų stotis palaiko uždarą vandens apytakos ratą stovykloje, taip sumažindama vandens nuostolius. Tačiau pirmieji vandens šaltiniai būtų iš Žemės.

Ankstyvuoju stovyklos etapu maistas buvo tiekiamas iš Žemės. Kai bus atlikta pakankamai tyrimų ir pasodinta pirmųjų sėklų, astronautai pradės patys gaminti maistą. Augalai būtų laikomi geriausiomis sąlygomis, o trąšos ir vanduo būtų gaminami iš apdorotų žmogaus atliekų. Pirmosios sėklos gali būti kviečių sėklos, iš kurių galėtų būti gaminama valgoma duona žmonėms.

Saulės šviesa būtų pagrindinis mūsų energijos tiekėjas. Mūsų stovykla, įsikūrusi netoli Šiaurės ašigalio, beveik nuolat gautų saulės šviesos. Naudodami išorėje įrengtas saulės ir fotovoltines plokštes, saulės šviesą galėtume paversti šilumine energija ir elektra. Laikotarpiais, kai saulės šviesos nėra, naudotume akumuliatorių baterijas, kurios kauptų dalį skydelių energijos, kad nebūtų elektros energijos tiekimo sutrikimų.

Šiltnamis yra vienintelis kvėpuojamo oro šaltinis. Astronautų būstinę įrengėme tiesiai po šiltnamiu, kad galėtume sudaryti tiesioginę grandinę su moduliu, o žmonės miegodami kvėpuotų šviežiausiu oru. Stovykla turėtų oro grandinę aplink save su minimaliais nuostoliais. Atsiradus laiko tarpui, kai nėra saulės šviesos, visa mokslinė veikla būtų nutraukta, o astronautams tektų tik ilsėtis.

[54]

Mėnulio stovykla, kaip minėta, bus padengta regolito plytomis. Šios plytos apsaugos mūsų astronautus nuo spinduliavimo ir Saulės vėjų. Nebus jokio šiluminio diskomforto, nes saulės baterijos saulės šviesą pavers šilumine energija, o lavos vamzdžiai bus nuolatinis šilumos tiekėjas. Akumuliatorių baterijos neleistų nutrūkti elektros energijos tiekimui, o tai galėtų reikšti laikiną Mėnulio stovyklos ir Žemės ryšio pabaigą. Regolitas, kuris yra labai smulkus ir kelia realų pavojų žmogaus kvėpavimo sistemai, necirkuliuotų mūsų stovykloje dėl ryšių modulio, kuris turi dalį, prie kurios prisitvirtina astronauto skafandras, todėl skafandro įnešimas į stovyklos vidų būtų nereikalingas.

Astronautas atsibusdavo anksti ryte. Dieną jis pradėdavo vegetariškais pusryčiais ir puodeliu vandens su cukrumi, kad turėtų energijos. Jis susitiktų su savo įgula ir šiek tiek pasikalbėtų su ja apie tai, kokios naujienos atėjo iš Žemės. Visi jie eidavo į laboratoriją, kad galėtų atlikti mokslinius tyrimus. Čia biologas darytų įvairius eksperimentus su sėklomis ir augalais, chemikas fiksuotų savo pastebėjimus apie įvairių organinių junginių maišymo kosmose elgseną, fizikas kompiuteriu modeliuotų Bozės-Einšteino kondensatą beveik absoliutaus nulio temperatūroje, o astrofizikas paviršiuje esančioje astronomijos observatorijoje tyrinėtų dvinarę žvaigždžių sistemą. Per pietus jie visi susirinktų atgal į ryšių centrą pavalgyti. Pora 2 iš 4 astronautų išvyktų į Mėnulį rinkti įvairių Mėnulio grunto ir ledo mėginių, kad juos paverstų vandeniu. Kiti 2 žmonės eitų į sporto salę atlikti tam tikrų pratimų, kad jų raumenys ir kaulai būtų sveiki. Grįžus tyrinėtojams, jų eilė būtų sporto salėje, o kiti tikrintų visas stovyklos sistemas ir aparatus. Jie taip pat išeitų į lauką patikrinti saulės ir fotovoltinių plokščių bei modulių vientisumo. Vakarienės metu jie vėl susirinks kartu pavalgyti. Po to jie visi eidavo baigti dienos tyrimų, o tada įjungdavo elektrolizatorių ir ledo vandens valytuvą. Elektrolitizatorius teiktų deguonį kvėpavimui ir vandenilį, naudingą kaip degalus būsimoms raketoms ir roveriams. Valytuvas, naudodamas saulės baterijų šiluminę energiją, ledą paverstų į vandenį, kuris būtų gabenamas į vonios kambarį, į filtravimo aparatą. Atlikę dienos darbą, visi eidavo į savo būstinę žaisti žaidimų ir groti gitara. Pasilinksminę jie eidavo miegoti, kad kitą dieną atsikeltų anksti.