[42]

Planuojame įrengti Mėnulio stovyklą, kurioje mokslininkai galėtų daugiau sužinoti apie Mėnulį ir kartu jaustis patogiai. Tai būtų nauja kosmoso atradimų pradžia, naujos ribos pradžia. Mūsų Mėnulio bazė bus įrengta taip, kad joje galės apsistoti 6 žmonės. Taip pat turėsime šiltnamį deguoniui, natūraliam maistui ir vaistinėms žolelėms, jei astronautas susirgtų! Naudosime roverį, kad nuo Mėnulio paviršiaus gautume ledo, kuris bus naudojamas vandeniui gaminti. Taip pat naudosime saulės šviesą energijai gauti, energiją, kurią galima kaupti baterijose ir naudoti per Mėnulio užtemimus. Bus įdiegta perdirbimo sistema, kad būtų galima pakartotinai panaudoti plastiką, metalą, vandenį ir kitus vertingus išteklius.

Mūsų Mėnulio stovykla bus pastatyta netoli Pietų ašigalio. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Mėnulio ašigaliuose esančią saulės šviesą, kuri yra beveik neišsenkantis šaltinis, ir į didelį ledo kiekį - vieną svarbiausių dalykų, reikalingų išgyvenimui. Kitas svarbus aspektas, į kurį atsižvelgiama, yra temperatūros diapazonas - nuo -50° iki 0° C.

Komanda nusprendė panaudoti regolitą, kuris bus išgaunamas statiniui statyti. Naudosime 3D eskizą ir didelės apimties 3D spausdintuvą, kuriuo iš Mėnulio grunto pastatysime Mėnulio stovyklą. Tačiau negalime naudoti tik Mėnulio grunto, todėl stengsimės kuo mažiau jo atsivežti iš Žemės. Statant Mėnulio stovyklą gali praversti ir mini roveriai.

Būdami netoli Mėnulio ašigalių turėsime pranašumą naudoti ledą, kurį galima išgauti naudojant roverį. Veidrodis saulės šviesą nukreips į roverio saulės bateriją. Taip pat galima naudoti karštą grąžtą, kuris ištirpins ledą, kad jį būtų galima surinkti rankiniu arba automatiniu būdu. Tada vanduo bus valomas naudojant perdirbimo sistemą. Dalį vandens panaudojus gėrimui, elektrolizei arba šiltnamiui, likusi dalis bus kaupiama vandens rezervuare.

Maistas bus tiekiamas iš šiltnamio. Šiltnamyje sodinsime daržoves: špinatus, salotas, morkas ir bulves. Šiltnamyje naudojama hidroponinė šviesa, o energiją gamina saulės baterijos. Taip pat galime pasiūlyti į kosmosą atsigabenti žuvų, nes jos nenaudoja daug išteklių ir yra gerų baltymų šaltinis, kurį astronautai gali kartais suvalgyti.

Vienintelis elektros energijos šaltinis bus saulės šviesa. Kadangi Mėnulio stovykla yra netoli pietų ašigalio, saulės šviesos bus galima gauti bet kada, išskyrus Mėnulio užtemimus. Tačiau akumuliatoriai bus įkrauti gerokai prieš užtemimą, todėl Mėnulio stovyklavietė nepraras elektros energijos.

Naudosime įvairius augalus, pavyzdžiui, dumblius, nes jie gamina O2 iš mūsų išmetamo CO2. Kadangi jie užima daug vietos (8 kvadratiniai metrai vienam žmogui), mes taip pat naudosime vandens elektrolizę, kad atskirtume O2 ir H2, O2 bus naudojamas kvėpavimui, o H2 - raketų kurui. Pradėdami statyti Mėnulio stovyklą gausime azoto iš Žemės, kad mūsų Mėnulio stovyklos atmosfera kuo labiau primintų Žemės atmosferą.

[54]

Mūsų Mėnulio stovykloje astronautai bus apsaugoti nuo saulės spinduliuotės, nes bus įrengti stori betono ir polietileno sluoksniai. Sluoksniai bus kaitaliojami, jei vienas iš jų būtų pažeistas. Nenorime jokio oro nuotėkio. Astronautams išvykus iš stovyklos bus įrengtos specialios įėjimo patalpos, kad jie neprarastų oro ir saugiai grįžtų į stovyklą.

Atsikėlusi, pavalgydinusi ir atlikusi asmeninius poreikius, įgula dieną pradės nuo gelbėjimosi ir darbo kostiumų priežiūros sistemų patikrinimo, taip pat valys ir prižiūrės teritoriją (valys dulkes nuo saulės baterijų, tikrins vandens filtrą, maitins žuvis).

Įsitikinę, kad viskas gerai veikia, jie pradės darbą (tyrimai, bazės plėtimas, Mėnulio grunto rinkimas siekiant ištirti, iš kokių atomų jis sudarytas).

Kad įgulos nariai būtų geros formos ir saugotų savo sveikatą, jie taip pat ilgą laiką atlieka fizinius pratimus.

Vykimas į tokią misiją susijęs su rizika, ypač psichikos sveikatai, todėl dienos pabaigoje lieka laiko poilsiui, pramogoms ir pokalbiams su artimaisiais iš Žemės.