Mūsų Mėnulio stovyklos pavadinimas - "Insight 2". Mus įkvėpė 2018 m. pradėta NASA misija "Insight", kuri yra atkaklumo ir užsispyrimo pavyzdys, nepaisant kliūčių, su kuriomis teko susidurti po to, kai dėl trinties dirvožemyje trūkumo "Mole" sunkiai prasiskverbė po žeme. Šilumos zondą sukonstravo ir sukūrė Vokietijos aerokosmoso centras; pasiekus, kad "Mole" viršus būtų maždaug 2-3 cm po paviršiumi, komanda paskutinį kartą pabandė panaudoti "InSight" roboto rankos semtuvėlį, kad ant zondo užgriebtų dirvožemį ir jį sutankintų, kad būtų užtikrinta papildoma trintis. Po to, kai šeštadienį, sausio 9 d., zondas atliko dar 500 plaktuko smūgių, tačiau jokios pažangos nebuvo pasiekta, komanda savo pastangas nutraukė. Zondas "Insight 2" yra Mėnulio stovykla, kurioje planuojama gyventi Mėnulyje ir tvariai apsirūpinti vandeniu, maistu ir deguonimi. Mūsų bazę sudaro nusileidimo platforma, plutonio generatorius ir Mėnulio reljefui tyrinėti naudojamas roveris. Ją taip pat sudarys aštuonios sekcijos, įskaitant vandens ir oro perdirbimo įrenginį, kurie veikia kartu; maisto saugyklą; komunikacijas; vieną miegamąjį bendrabutį 2 astronautams; hidroponikos įrenginį; garažą ir galiausiai pagrindinę sekciją. Pagrindinėje sekcijoje yra informacinių technologijų kambarys, valgomasis ir virtuvė. Bazę įrengėme netoli Mėnulio ašigalių, pietinėje pusėje, kad galėtume lengvai stebėti Mėnulį ir kad į jį patektų šiek tiek saulės šviesos. Saulės šviesa ir matomumas pagerins mūsų astronautų fizinę ir psichinę sveikatą.

Netoli Mėnulio ašigalių

Savo bazę įkursime pietiniuose Mėnulio ašigaliuose. Taip arti galėsime pasiekti rekordinį ledo kiekį krateryje ir ištirpinti jį, kad galėtume apdoroti ir panaudoti. Dėl statmenos Mėnulio sukimosi ašies prie ašigalių horizonte nuolat šviečia šviesa. Ji švies ašigaliams ištisus metus, nepriklausomai nuo orbitos. Ši šviesa bus naudojama saulės kolektorių gaminamai elektros energijai. Saulės ir pastovių šviesos šaltinių teikiamas vitaminas D taip pat bus naudingas mūsų astronautų psichinei būklei ir pagerins gyvenimo kokybę.

Mūsų Mėnulio stovyklos architektūra pagrįsta medžiagų sluoksniais, kurie užtikrina izoliaciją, radioaktyviąją apsaugą, fizinę apsaugą ir magnetizmą. Bazę izoliuosime naudodami Mėnulio gruntą, kuris puikiai izoliuoja šilumą. Apsaugai naudosime titaną (tai bus pirmasis išorinis sluoksnis), kuris yra labai lengvas ir stiprus. Radioaktyviai apsaugai naudosime volframo lydinį "Wolfmet", kuris gerai blokuoja spinduliuotę (gama ir rentgeno spindulius) ir taip apsaugo mūsų astronautus. Magnetiniams batams (vietoj dirbtinės gravitacijos) bus naudojama geležis.

Vandenį gaminsime perdirbdami šlapimą, naudodami negazuotą aparatą (kondensatorius bus trumpesnis ir šaltesnis, kad padidėtų greitis). Po distiliavimo šlapimas bus filtruojamas ir apdorojamas, kad būtų užtikrintas higieniškumas. Taip pat tirpdysime ledą iš Mėnulio pietinių ašigalių (kur yra mūsų bazė), bet kadangi jo kiekis bus ribotas, kas mėnesį paimsime ledo gabalėlį eksperimentinei dokumentacijai.

Maistui naudosime hidroponikos kamerą, į kurią tiekiamas maitinamasis tirpalas (taip pat sumaišytas su tualete esančiomis išmatomis), o tirpalas siurbiamas vamzdynų sistema. Augalo šaknys bus tirpale ir bus prilaikomos guminių kamuoliukų. Brokolius, briuselinius kopūstus, mangoldus, kopūstus, špinatus, lapinius kopūstus, morkas ir saldžiąsias bulves auginsime kas trejus metus, kad astronautų mityba būtų įvairi ir gautų visą spektrą maistinių medžiagų. Kad augalai būtų papildomai maitinami, fotosintezei naudosime dirbtinę šviesą, nes Mėnulio šviesa gali būti labai stipri.

Energiją gamins saulės baterijos ir branduolinio dalijimosi reaktoriai. Reaktoriai bus įrengti po žeme apsauginėje kameroje, kad jų nesprogdintų jokios uždegančios medžiagos. Saulės kolektorių įtampa bus tikrinama kas dešimt sekundžių, kad būtų galima kontroliuoti žalą ir užtikrinti didžiausią galingumą.

Kvėpuoti tinkamas oras pirmiausia bus gaminamas elektrolizuojant vandenį, bet kadangi taip gaunamas grynas deguonis, naudosime iš ūkio ir dirvožemio gaunamą azotą ir elektrolizės metu gaunamą vandenilį. Vandenilį atskirsime į dvi lygias dalis: vieną - junginiui, kitą - degalams. Oras bus vėdinamas per Mėnulio stovyklą, o astronautų iškvėptą anglies dioksidą perdirbs augalai. Oro generatorius kas dvi dienas gaus vandens.

6 val. ryto astronautai atsikels iš lovos, atsiplėšdami nuo jos, tada eis į vonios kambarį nusiprausti ir išsivalyti dantų. Visi astronautai nueis ir patikrins filtravimo sistemas, ar jose yra pakankamai vandens ir deguonies atsargų, ar jos nėra pažeistos ar nesandarios. Tada jie eis pusryčiauti į pagrindinį kupolą, valgydami kartu prie vieno stalo, kad užimtų mažiau vietos, ir kasdien paeiliui gamindami maistą. Po to jie turi eiti ir patikrinti hidroponikos kamerą, ar nėra nuotėkio ar užsikimšimo, patikrinti siurbimo sistemą ir kas dvi dienas papildyti rezervuarą. Tada jie eis į valdymo kambarį, kad įjungtų saulės kolektorių įtampos patikrinimą. Jei gaminama kokia nors žema įtampa, jie turi apsivilkti skafandrus ir surasti pažeistą saulės bateriją, kad ją sutvarkytų. Po pietų astronautai turi vėl apsivilkti skafandrus ir išeiti pro šliuzo angą. Jei sąlygos leidžia, jie nuvalys nuo saulės kolektorių visas dideles nuolaužas. Tuomet, jei reikia, jie eina į vandens tualetus, kurie išsidėstę visoje bazėje. Jie įjungia roverį, kad patikrintų radiacijos lygį ir atliktų kitus tiriamuosius veiksmus. Galiausiai jie nueis į hidroponiką, kad užsiaugintų šiek tiek maisto vakarienei. Dienos pabaigoje jie eis į savo kameras, pasirūpins higiena ir prisisegs diržus kitai dienai.