Centrinę operacijų bazę turėsime kupolo viduryje. Už jos bus ligoninė (žaliai baltas pastatas). Po centrine baze turėsime pagrindinį statinį, kuriame bus miegamieji, virtuvė, toiltelės ir pan. Galvojome statyti ir po žeme, ir paviršiuje, kad galėtume lengvai tyrinėti Mėnulį: galėtume naudoti saulės šviesą, kad ji mus maitintų, ir kartu Mėnulio vamzdžio sienas, kurios mus nuo jos apsaugotų.

Netoli Mėnulio ašigalių

Lavos vamzdeliuose vyrauja gera temperatūra, todėl gali augti augalai - pagrindinis mūsų maisto šaltinis. Šie milžiniški urvai yra natūralios slėptuvės, saugančios nuo kosminės spinduliuotės, meteoritų smūgių ir ekstremalių temperatūrų. Be to, Mėnulio lavos vamzdžiai gali būti pakankamai dideli, kad juose galėtų įsikurti ištisi miestai ir net būtų galima nutiesti kelius tarp jų.

Iš Žemės į Mėnulį ketiname atgabenti kietos būsenos vandens. Stebėsime, kaip naudojamas vanduo, ir valysime jį po to, kai jį panaudosime. Turėsime stotį, kurioje jis bus laikomas ir filtruojamas.

Maistą daugiausia gausime iš šiltnamio.

Pagrindinis mūsų energijos šaltinis bus saulės energija.

Turėsime sistemą, kuri gamins orą ir skatins atnaujintą oro srautą visoje stovykloje. Ši sistema pirmiausia bus suprojektuota Žemėje ir 3D spausdintuvu atspausdinta Mėnulyje.

Naudosime urvo sienas kaip stovyklos sienas. Pirmiausia pastatysime oro sistemą, o tada pristatysime visas kitas konstrukcijas. Naudosime regolitą, metalą ir stiklą. Siekiame statyti daugiausia iš Mėnulio išteklių. Ten būdami daugiausia dėmesio skirsime jų tyrinėjimui.

Taip pat turėsime kupolą, kuris leis pereiti iš Mėnulio į stovyklos atmosferą.

Statybos Mėnulio lavos vamzdžiuose puikiai tinka, nes esame natūraliai apsaugoti nuo kosminės radiacijos, meteoritų smūgių ir ekstremalios temperatūros. Temperatūra lavos vamzdžiuose yra žema, todėl ketiname suprojektuoti šildymo sistemą.

Praėjus dienai nuo nusileidimo, bendrabučiuose pasidėjome lagaminus. Pradėjome tyrinėti Mėnulį, kol aptikome keletą kraterių, o kadangi jau buvo vėlu, nuėjome į savo koloniją. Paprašėme virėjo paruošti vakarienę, bet nutiko kažkas netikėto, todėl turėjome eiti į šiltnamį.

Po kurio laiko viskas nurimo ir pagaliau nuėjome vakarieniauti, vakarienė buvo labai gera, tada nuėjome į savo kambarį.

Vėlyvą popietę nuvykome į bendrabučius, bet prieš tai turėjome bent valandą trukusį susirinkimą, kuriame kalbėjome apie tai, ką atradome ir ištyrėme, o susirinkimo pabaigoje nuėjome miegoti.

Tokia yra mūsų kasdienybė kolonijoje.