Mes, Antonas ir Saša, sukūrėme projektą "Mobilioji Mėnulio bazė", pavadintą "Moon Walkers". Mums tai - itin didelis iššūkis ir nuotykis. Esame įsitikinę, kad kuriame savo ateities darbo vietą. Šis sunkiai įgyvendinamas ir įdomus projektas mums užtruko ne vieną mėnesį. Trejus metus astronomijos mokėmės Karinių jūrų pajėgų akademijos planetariume. Kurdami mobiliąją Mėnulio bazę, stengėmės, kad ji būtų daugiafunkcinė ir laisvai pastatoma. Mūsų Mėnulio bazė yra kitokia ir neįprasta. Ją sudaro viena mobilioji Mėnulio bazė (trys judantys moduliai) ir trys stacionarios stotys. Pirmajame mobiliajame Mobiliosios Mėnulio bazės modulyje bus atliekami moksliniai tyrimai - Saulės ir kitų astronominių objektų vaizdo ir radijo tyrimai. Antrasis kilnojamasis modulis bus skirtas Mėnulio regolitui tirti, taip pat tirti ir kartografuoti Mėnulio paviršiaus mineralinę sudėtį ir struktūrą. Trečiasis modulis bus skirtas ankstyviesiems moksliniams tyrimams atlikti specialiai parinktose Mėnulio srityse. Galėsime skraidyti ir tyrinėti didžiules Mėnulio teritorijas. Visi trys moduliai yra patogūs, juose žmonės galės dirbti ir tuo pat metu ilsėtis nuo saulės spinduliuotės apsaugotoje aplinkoje. Taip pat suprojektavome tris statines Mėnulio bazes (jos panašios į žemės elektros stotis). Jose mobilieji moduliai įkraus savo akumuliatorius, o moduliai bus aprūpinami atsargomis - maistu, oru ir visais reikalingais ištekliais.

Mobilieji moduliai atliks mokslinius tyrimus specialiai pasirinktose srityse, jie bus vykdomi pagal specialų kursą. Visos trys stacionarios Mėnulio stotys bus išsidėsčiusios ties ekvatoriumi maždaug 1100 km atstumu viena nuo kitos.
Pirmoji stacionarioji stotis bus Mare Fecunditatis - Gausybės jūros - viduryje. Palyginti su kitomis skirtingomis aplinkinėmis jūromis, ši jūra yra plonytė.
Antroji stotis bus įrengta "Oceanus Procellarium", esančiame į vakarus nuo Audrų vandenyno. Ši vieta yra unikalus regionas, kuriam būdingos žemos kalvos, ypatinga cheminė sudėtis ir senos vulkaninės plokštumos. Įdomiausia dalis - didžiulė kanalų sistema.
Trečioji stotis bus įrengta 440 km skersmens Mėnulio krateryje Koroliove, esančiame kitoje Mėnulio pusėje. Tiesiai po šiais krateriais eina Pietų ašigalio baseino - Aitkeno baseino, pasižyminčio nuostabia mineralogine sudėtimi, pakraštys.

Mobiliąją Mėnulio bazę sudaro trys mobilieji moduliai ir trys stacionarios stotys. Trys judantys moduliai bus pastatyti ir atgabenti į Mėnulį per Mėnulio orbitoje esančią kosminę stotį. Elektros energijai gaminti iš stočių atsivešime ir saulės baterijas. Kiekviena stacionarių stočių sekcija bus surinkta ir pastatyta trijose pasirinktose vietose. Biosferą, komandinę ir gyvenamąją sekcijas bei ryšių bokštą statysime naudodamiesi trimačiais spausdintuvais. Bus atvežtos pagrindinės konstrukcijos, o po to galėsime atsispausdinti pamatų sienas ir kiekvieną patalpą vieną nuo kitos skiriančias dalis. Pagrindiniai blokai, apsaugantys nuo saulės spinduliuotės, bus atvežti ir įmontuoti į komandinę, gyvenamąją ir biosferos sekcijas, kuriose ketiname auginti augalus.

2020 m. Kinijos mėnuleigis atliko pirmuosius išsamius Mėnulio paviršių bombarduojančios intensyvios radiacijos matavimus ir nustatė, kad Mėnulio paviršius yra saugus ilgalaikiam žmonių buvimui. Mobilioje Mėnulio bazėje astronautai, nesiimdami specialių apsaugos priemonių, Mėnulio paviršiuje gali būti ne ilgiau kaip du mėnesius. Tačiau, pasak mokslininkės Wiemer-Schweingruber, jei žmonės Mėnulio paviršiuje atvyks gyventi ilgiau nei du ar tris mėnesius, turi būti pastatyti nuo radiacijos apsaugoti pastatai su 80 cm Mėnulio grunto apvalkalu. Todėl mobiliuosiuose moduliuose numatomi avariniai kambariai, kurių sienos yra specialiai apsaugotos iš polietileno su vandeniu, jei kiltų saulės audra. Trijose stacionariose stotyse bus įrengti Mėnulio regolito angarai, specialiai pagaminti 3D spausdintuvais, kurių storis - vienas metras, kad kilus Saulės audrai ar ilgai būnant mobiliuosiuose moduliuose žmonės galėtų pasislėpti.

Naujausi NASA Mėnulio tyrimai rodo, kad Mėnulyje vandens yra ir pavėsingose vietose prie ašigalių, ir ant lygesnio paviršiaus, nors jo kiekiai ir mažesni. Casey Honniball, NASA Goddardo kosminių skrydžių centro Merilende podoktorantūros stažuotojas, sakė, kad vandens kiekis maždaug atitinka 12 buteliukų vandens kubiniame metre Mėnulio grunto. Iš pradžių tam tikras kiekis vandens bus atgabentas iš Žemės. Bus sumontuota labai galinga vandens perdirbimo sistema. Pagrindinis jos tikslas - užtikrinti, kad vandenį būtų galima naudoti gėrimui ir maistui. Po kurio laiko Mėnulio ledas bus naudojamas visoms atsargoms atgauti.

Trijų modulių įgulos apsirūpins maisto atsargomis iš biosferų, esančių kiekvienoje iš stacionarių stočių. Kiekviena biosfera turės specifinę įrangą: sekcija - ūkis, kuriame atrinkti augalai augs vietose su maisto tirpalo geliu. Ant viso biosferos paviršiaus bus išdėstyti antrinio vidinio polietileno apvalkalo, pripildyto vandens, sluoksniai. Jis atliks dvejopą vaidmenį. Viena vertus, tai būtų tarsi radiacinė apsauga, kurią siūlo Al Globus ir Džo Stroutas straipsnyje Orbital Space Settlement Radiation Shielding, kita vertus, tai būtų aplinka, kurioje augtų diatomėjos maistui ir kuri apsaugotų nuo saulės ir kosminės spinduliuotės. Taip pat svarstome galimybę naudoti dumblius maistui. Idėja kilo dviem danams - Sebastianui Aristoteliui ir Karlui-Johanui Sørensenui, kurie nusprendė pasigaminti žaliąją sieną, taip jie sakė: "Esame tvirtai įsitikinę, kad dumbliai atliks svarbų vaidmenį ateities kosminėse kelionėse kaip biologinė gyvybės palaikymo sistema. Jie yra atsparūs, labai gerai fotosintetinantys, maistingi ir gali sugerti kosminę spinduliuotę". Mėsa maistui bus gaunama iš specialiuose konteineriuose esančių kamieninių ląstelių.

Elektros energija bus gaunama dviem būdais. Pirmasis būdas - naudojant nedidelius branduolinius reaktorius, kurie jau suprojektuoti NASA, Rusijos federalinėje kosmoso agentūroje "Roscosmos", Mėnulio bazėse. Antrasis būdas - naudojant daugybę saulės baterijų. Saulės energiją į elektrą paversime per dvi savaites, kai Mėnulyje nuolat būna pilnatis. Įkrausime specialias dideles baterijas, kurias naudos mobilieji moduliai ir stacionarios stotys. Be to, Mėnulio ledą naudosime ledo vandeniui atskirti į vandenilį ir deguonį, o vandenilis bus naudojamas būtent kaip kuras mobiliųjų bazių varikliams maitinti.

Oras bus specialiame biosferos sektoriuje, kaip ir Tarptautinėje kosminėje stotyje. Vandeniui skaidyti į deguonį ir vandenilį bei iš patalpų išstumti dioksidą bus naudojama elektrolizė. Kitas metodas bus naudojamas deguoniui gauti iš Mėnulio dulkių. Taip ESA pranešime spaudai teigė ir projekte dalyvaujanti Glazgo universiteto mokslininkė Betė Lomax (Beth Lomax). "Galimybė gauti deguonies iš Mėnulyje randamų išteklių akivaizdžiai būtų labai naudinga būsimiems Mėnulio gyventojams - tiek kvėpavimui, tiek vietinio raketinio kuro gamybai".

Pagrindinė mūsų "Moon Mobile" bazės paskirtis - būti daugiafunkcinei. Mūsų tikslai yra moksliniai ir edukaciniai. Mėnulio mobilieji moduliai leidžia maksimaliai ištirti Mėnulio paviršių ir jo mineraloginę sudėtį. Be to, urvų tyrinėtojas gali papasakoti, kas vyksta po paviršiumi, o radioteleskopai skenuoja Saulę ir kitus dangaus objektus radijo spektre. Mūsų Mėnulio mobilioji bazė taip pat leidžia jauniesiems mokslininkams ir universitetų studentams dirbti su kitais projektais, nesusijusiais su pagrindine astronautų programa. Mes siekiame sukurti opurtunistinę aplinką gyvybei Mėnulyje palaikyti ilguoju laikotarpiu.

Sveiki atvykę į mobiliąją Mėnulio bazę "Moonwalkers". Ją sudaro trys mobilieji moduliai. Jie surenkami Mėnulio stotyje ir perkeliami į Mėnulį. Prasideda ilga Mėnulio diena, kuri trunka 14 Žemės dienų. Vieną Mėnulio mėnesį 18 žmonių komanda dirbs prie įdomios mokslinės programos. Kiekviename modulyje gyvena ir dirba po 6 Mėnulio specialistus. Jų gyvenimas ir darbas priklauso nuo žemiškosios dienos ir nakties - iki 7 valandų miego, o likusį laiką tenka dirbti. Taip pat bus nedidelės pertraukos. Dirbama pamainomis. Kai 3 žmonės dirba, kiti 3 ilsisi. Kiekvienas specialistas turi mažiausiai dvi kvalifikacijas. Kiekvieno modulio komandos turi skirtingas programas. Pirmoje komandoje dirba astrofizikai. Mėnulio atmosferos nebuvimas leidžia atlikti labai svarbius Saulės, artimų ir pavojingų Žemei kometų ir asteroidų, žvaigždžių ir giliojo dangaus objektų tyrimus. Antroji komanda daugiausia tirs Mėnulio paviršiaus gravitacines anomalijas. Šiandien esame unikalioje Audrų vandenyno vietovėje, kuriai būdingos žemos kalvos, ypatinga cheminė sudėtis ir senovinės vulkaninės lygumos. Šiame regione yra didelė radioaktyviųjų elementų koncentracija, dėl kurių regiono plutoje ir mantijoje susidaro šiluma. Trečiąją komandą sudaro jaunieji mokslininkai ir studentai, vykdantys mokslinių tyrimų projektus savo universitetuose. Baigę darbus, susijusius su mokslinės programos užduotimis, galėsime skristi į netoliese esančią stacionarią Mėnulio stotį - vieną iš trijų Mėnulio ekvatoriuje. Ten įkrausime savo elektros baterijas, apsirūpinsime maistu, vandeniu, oru ir viskuo, ko mums reikia. Atliksime neatidėliotinus remonto darbus. Pasiruošime naujam šuoliui Mėnulio paviršiumi, naujiems dar neatrastiems atradimams ir įdomiems Mėnulio tyrimams.