Esame jaunų astronomų grupė, ketinanti persikelti į Mėnulį. Norime atlikti išsamius Visatos objektų ir reiškinių stebėjimus ir žinome, kad Mėnulyje, kuris neturi atmosferos, galime atlikti geresnius stebėjimus. Be to, dėl silpnesnės Mėnulio gravitacijos ten lengviau nuimti raketas. Tai priežastys, paskatinusios mus suprojektuoti stovyklą ir priimti sprendimą pastatyti ją Mėnulyje bei gyventi joje trejus metus. Ateityje ketiname pakilti iš Mėnulio ir keliauti į kitas planetas.

Netoli Mėnulio ašigalių

Gyvenimas Mėnulyje reiškia prisitaikymą prie atšiaurių ten esančių sąlygų: ten nėra vandens ar oro, bet yra didelis spinduliavimo lygis ir dideli temperatūrų skirtumai. Todėl nusprendėme įsikurti stovyklą ašigalyje, nes tai vienintelė vieta, kur galime rasti vandens ledo. Be to, ašigalyje yra nuolatinė Saulės šviesa ir mažesni temperatūros svyravimai. Be to, tai geriausia vieta ryšiui su žmonėmis Žemėje palaikyti be jokio papildomo palydovo.

Turime parsivežti vandens atsargų iš Žemės ir naudoti jį pirmosiomis savaitėmis. Tačiau vandens reikia daug ne tik mums, bet ir šiltnamio augalams. Turime surasti vandens ledo ir išgauti jo iš šešėlinių Mėnulio grunto kraterių. Jį tirpinsime, distiliuosime ir naudosime kasdienėje veikloje. Vanduo Mėnulyje toks brangus, kad turėsime išgauti ir išvalyti ir kiekvieną nuotekų lašą.

Pirmąsias savaites valgysime iš Žemės atsivežtą maistą. Mums reikia daug konservų ir šaldyto maisto, nes ketiname ten gyventi trejus metus. Todėl manome, kad pastatyti šiltnamį ir pasisėti daržovių sėklų bei šakniavaisių yra gera idėja. Šviežias maistas yra sveikas maistas, nes jis suteikia mums reikalingų vitaminų, mineralų ir fitonutrientų.

Saulė yra ne tik Žemės, bet ir Mėnulio energijos šaltinis. Saulės šviesą galime naudoti elektros jėgainės saulės baterijoms paleisti. Saulės kolektoriai išsidėstys 4 000 m2 apskritame plote. Mums reikia daug saulės kolektorių, nes naudojame daug mašinų, prietaisų ir įrenginių, kuriems tiekiama elektros energija. Šio apskritimo formos saulės kolektorių išdėstymo centre yra centrinis pastatas. Pirmąsias savaites, kol pastatysime elektrinę, energijai gaminti naudosime radioizotopinius termoelektrinius generatorius.

Trejus metus, kuriuos ketiname praleisti Mėnulyje, mums reikės labai daug deguonies. Pirmiausia deguonį gabensime dideliais kiekiais kaip skystį specialiai izoliuotose cisternose. Tai efektyviausias deguonies gabenimas, nes vienas litras suskystinto deguonies prilygsta 840 litrų dujinio deguonies, esant 20 °C temperatūrai ir atmosferos slėgiui. Deguonį taip pat gaminsime šiltnamyje augančiais augalais. Naudodami atliekas (saldžias, maisto atliekas, CO2, šlapimą, medžiagų apykaitos atliekas ir nuotekas) arba žaliuosius dumblius ir cianobakterijas taip pat galime gauti deguonies.

Mūsų stovykla atrodys kaip dviejų aukštų pastatas, kurio pirmas aukštas bus po žeme, o viršutinis - lauke, ant žemės. Šis pastatas užima 900 m2 plotą. Viršutiniame aukšte, tiesiai virš centrinio pastato, yra šiltnamis, kuriame yra daug oro vamzdžių ir laiptai, jungiantys jį su apačioje esančiomis patalpomis. Centriniame pastato požeminiame korpuse yra visi reikalingi kambariai: miegamasis, virtuvė, vonios kambarys, svetainė ir sporto salė. Šalia centrinio pastato taip pat yra 100 m2 ploto bokštas, turintis keturis aukštus. Pirmame aukšte yra landroverio, prietaisų, robotų ir kitų mašinų saugykla. Antrame aukšte yra elektrinės valdymo pultas, o trečiame aukšte - centrinė visų stovyklos prietaisų ir įrenginių valdymo patalpa. Ketvirtajame aukšte, pačiame viršuje, yra astronomijos observatorija, uždengta mobiliu plieniniu stogu su viena skyle (langu). Stogas gali suktis aplink centrinę vertikalią ašį, o iš skylės išlendantis teleskopo galas taip pat gali suktis kartu su stogu. Dėl šios priežasties teleskopas gali būti nukreiptas bet kuria kryptimi. Kitoje centrinio pastato pusėje yra požeminė konstrukcija su talpyklomis nuotekoms, maisto atliekoms ir šiukšlėms. šioje nedidelėje konstrukcijoje taip pat yra įrenginiai, skirti šiukšlėms ir nuotekoms apdoroti. Pagrindinė konstrukcijoms naudojama medžiaga - regolitas, išgautas kasinėjant pirmąjį aukštą. Iš regolito gaminamos kitiems pastatams reikalingos plytos. Plytos gaminamos 3D spausdintuvu. Taip pat tenka naudoti ir kitas iš Žemės atgabentas medžiagas, pavyzdžiui, plieną, pleksiklį ir polietileną.

Centrinį pastatą su patalpomis, kuriose gyvensime, miegosime ir dirbsime, ketiname statyti po žeme, nes storas Mėnulio grunto sluoksnis mus apsaugos ir nuo radiacijos, ir nuo temperatūros svyravimų. Bokšto išorėje yra storos regolito plytų sienos, viduje išklotos polietilenu. Kostiumai, kuriuos dėvime lauke, taip pat pagaminti iš polietileno, nes ši medžiaga geriausiai apsaugo nuo radiacijos. Šiltnamio sienos pagamintos iš pleksiglaso ir taip pat yra labai storos, todėl tikimės, kad jos apsaugos viduje esančius augalus nuo radiacijos ir meteoritų.

Mūsų komandą sudaro trys astronautai, kurie gyvena ir dirba kartu stovykloje. Jie užsiima skirtinga veikla, tačiau prireikus padeda vienas kitam. Vienas iš jų yra vadovas ir astronomas, antrasis komandos narys yra inžinierius ir IT specialistas, o trečiasis - agronomas ir virėjas. Aprašysime komandos astronomo ir (arba) vadovo kasdienę programą.

Astronomas kiekvieną rytą atsibunda, prausiasi po dušu, o paskui daro mankštą sporto salėje, kad būtų geros formos. Tada jis eina į virtuvę, pusryčiauja su kitais ir visi išsamiai aptaria darbus, kuriuos turi atlikti. 9 valandą jis užlipa į bokštą ir patikrina stebėjimo prietaisus centriniame valdymo kambaryje, kad įsitikintų, jog viskas veikia. Tada jis eina į astronomijos observatoriją ir patikrina ten esančius aparatus ir prietaisus. Observatorijoje yra prietaisų, kurie atlieka matavimus ir registruoja įvairius parametrus, pavyzdžiui, šviesos intensyvumą, žvaigždžių dydį, skleidžiamos šviesos spalvą, žvaigždžių temperatūrą, atstumą tarp žvaigždžių, judėjimo greitį ir kt. Jis nuskaito rezultatus ir daro įrašus. Observatorijos stogas pagamintas iš plieno, o skirtingose stogo pusėse yra keli pleksiglaso langai. Jis nukreipia teleskopą tam tikra kryptimi, į tam tikrą žvaigždę ar žvaigždžių grupę ir jas stebi. Jis daro daug nuotraukų ir matavimų. Tada perskaito visas užfiksuotas vertes, užrašo savo stebėjimus ir gautą informaciją bei padaro išvadas. Vidurdienį jis pietauja kartu su kitais ir visi kalbasi apie savo darbą. Dvi valandas ilsisi, o tada grįžta į observatoriją ir tęsia savo darbą. Siunčia nuotraukas ir informaciją, o gautus rezultatus ir išvadas aptaria su kitais Žemėje esančiais astronautais. Jis užpildo savo dienoraštyje komentarus, pastebėjimus ir išvadas, o tada nusileidžia į centrinę valdymo patalpą atlikti paskutinių dienos patikrinimų. Vakare jis vakarieniauja su kitais, kalbasi ir sudaro kitos dienos programą. Galiausiai jis išsimaudo ir eina miegoti.