[42]

Po Kalėdų pradėjome dirbti su Mėnulio stovyklos projektu. Pirmieji bandymai mums nepatiko, todėl apsistojome ties trečiąja versija, kuri pagaliau atrodė taip, kaip norėjome, sujungę visus ankstesnius bandymus. Mūsų bazę sudaro šešios antrinės sekcijos, kurios naudojamos tyrimams atlikti ir apgyvendinti astronautus, ir viena pagrindinė sekcija, kuri galėtų būti naudojama kaip auginimo zona. Šios sekcijos nudažytos balta spalva. Tada yra deguonies ir vandens rezervuarai, kurie nudažyti juodai, kartu su keliais tokios pat spalvos oro šliuzais. Pirmoje ir ketvirtoje antrinėje sekcijoje yra teleskopas ir ryšio palydovas, kuris naudojamas ryšiui su pagrindine baze Žemėje arba su kitu palydovu, skriejančiu aplink Mėnulį.

Mėnulio bazė turėtų būti Mėnulio šiauriniame arba pietiniame ašigalyje, nes ten temperatūra ir galimybė efektyviau naudoti saulės energiją. Arba bazės vieta turėtų būti netoli didelio metalo telkinio arba strategiškai svarbiose vietose, iš kurių būtų paleidžiamos raketos į tarpplanetines keliones.

Pirmiausia turime pakoreguoti reljefą, kad jis būtų šiek tiek lygus. Mėnulio bazės dalys būtų statomos naudojant 3D spausdintuvą, kuris būtų įrengtas ant roboto rankos. Jis pradėtų statyti bazės sekcijas sluoksnis po sluoksnio iš medžiagos, kurią sudaro polimeras, atsparus radiacijai ir kai kuriems nedidelio dydžio meteoritams. Medžiaga į Mėnulio bazę būtų gabenama raketa. Langai, roveris ir kt. taip pat būtų gabenami raketomis į bazę.

Tarp ketvirtojo ir penktojo skyrių yra vandens rezervuaras, kuriame telpa apie 450 litrų vandens. Vanduo būtų išgaunamas bazėje arba avarijos atveju išskraidinamas raketa. Bazėje būtų įrengtas vandens perdirbimo įrenginys, kuris veiktų tokiu pat principu kaip TKS. Vandens rezervuaro apsauginis sluoksnis būtų iš tos pačios medžiagos kaip ir bazė. Vanduo turėtų būti palaikomas pastovios dvidešimties laipsnių Celsijaus temperatūros.

Bazės centre būtų šiltnamis augalams auginti. Bazėje esantys langai augalams suteikia augti reikalingą saulės šviesą. Bazėje jau yra pakankamai vandens, o trąšų parūpintų astronautai.

Kaip energijos šaltinis bazėje būtų naudojamos saulės baterijos, kurios suktųsi Saulės kryptimi. Naktį baterijos maitintų bazę per dieną sukaupta energija. Jei akumuliatoriai sugestų, būtų naudojami atsarginiai generatoriai, varomi skystuoju kuru.

Oro rezervuarų tūris - apie 290 litrų. Juose turėtų būti maždaug 5 atmosferų slėgis, todėl rezervuaro apsauginis sluoksnis turi būti storesnis ir tvirtesnis. Oro filtravimą kontroliuotų ta pati sistema, kuri naudojama povandeniniuose laivuose ar TKS.

[54]

Apsauginiai bazės sluoksniai apsaugotų ją nuo radiacijos. Sluoksniai būtų pagaminti iš atsparaus polimero ir Mėnulio dulkių mišinio, o bazės sienos būtų padengtos specialia danga, kuri atspindėtų saulės šviesą. Apsaugai nuo mini meteoritų būtų naudojamos 20 cm storio sienos, pagamintos iš atsparaus polimero arba specialios medžiagos, kuri buvo pagaminta Rice'o universitete.

Astronautai Mėnulio paviršiuje galėtų atlikti įvairius eksperimentus naudodamiesi Mėnulio roveriu, kuris jiems padėtų, jei prireiktų įveikti didelius atstumus, arba galėtų tyrinėti žvaigždes ar kitas planetas, esančias didžiuliame kosmoso vakuume, naudodamiesi dviem bazėje esančiais aukštųjų technologijų teleskopais. Jie taip pat išrastų naujų technologijų, kad galėtų išgyventi priešiškoje Mėnulio aplinkoje arba kosmoso vakuume. Astronautai netgi galėtų ištirti Mėnulio gravitacijos poveikį žmogaus kūnui. Tačiau svarbiausia, kad bazė galėtų būti naudojama kaip degalų papildymo stotis kosminiams laivams, kurie keliautų dar toliau nei pats Mėnulis. Kuras, pavyzdžiui, helis-3, gali būti išgaunamas Mėnulio paviršiuje.